Iš anglų kalbos vertė Simona Mačiulaitytė.
Nuotrauka: Ionut Stefan
Jau kurį laiką žinome, kad oro tarša kenkia žmonių sveikatai. Tačiau dėmesys daugiausiai buvo kreipiamas į plaučius, ir, iki tam tikro lygio, į širdį. Vis dėlto, oro teršalai yra įkvepiami per plaučius ir gali pasiekti širdį per kraujotakos sistemą, tad nestebina, jog jie patiria didžiausią žalą. Bet kažkuriuo metu pasidarė gan populiaru susimąstyti, kaip oro tarša gali paveikti ir smegenis.
Kas mane nustebino, tai koks jaunas yra tas pripažinimas. Pavieniai oro taršos poveikio smegenų sveikatai tyrimai buvo išleisti anksčiau, bet rimti šios temos apsvarstymai prasidėjo tik apie 2010-uosius metus. Pavyzdžiui, Deborah Cory-Slechta, dabar pripažinta šios srities tyrėja, į oro taršos poveikį smegenims daugiau pradėjo kreipti dėmesį tik 2012-aisiais metais. Ir oro užterštumas buvo pridėtas kaip keliantis demencijos riziką tik 2020-aisiais (atsimeni 2020-uosius metus?). Nepaisant gausėjančių plačiai paplitusių neigiamų poveikių įrodymų, oro tarša vis dar yra visur, o Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad 99% pasaulio gyventojų yra veikiami didesnės nei rekomenduojama oro taršos. Pakartosiu tai dar kartą: 99% visų pasaulio gyventojų yra veikiami didesnės nei rekomenduojama oro taršos.
Bet pradėkime nuo pradžių. Ką turime omenyje, kai sakome oro tarša? Kurie smegenų sutrikimai buvo su tuo susieti ir kodėl jų yra tiek daug? Ir, galiausiai, ką galime padaryti, išskyrus perskaityti šį straipsnį ir blogai jaustis?
Oro tarša – sudėtingas mišinys
Kaip dažnai nutinka, mes kalbame apie plačią sąvoką. „Oro tarša” apima automobilių, elektrinių, miškų gaisrų, dujinių viryklių ir dar daugiau aplinkybių išskiriamus teršalus. Pagrindiniai teršalai, išleidžiami į atmosferą iš visų šių šaltinių yra anglies monoksidas, amoniakas, azoto oksidai ir kietosios dalelės. Pastarosios reiškia mažas kietąsias ar skystąsias daleles, sulaikytas ore, ar, kitais žodžiais, bet ką, kas nėra dujos. Kietosios dalelės, ar KD (angl. PM), yra klasifikuojamos pagal jų dydį: PM10 reiškia, jog dalelės yra ne didesnės nei 10 um, PM2.5 – ne didesnės nei 2,5 um ir itin smulkios dalelės (angl. ultrafine particles – UFPs) yra mažesnės nei 0,1 um. Tai yra svarbu, nes, akivaizdu, mažesnės dalelės kūne juda lengviau, kas padaro jas pavojingesnėmis mūsų sveikatai.
Kai kurie teršalai, kaip kietosios dalelės ar azoto oksidai, yra paleidžiami tiesiai į atmosferą. Jie yra vadinami pirminiais teršalais. Kiti susidaro vėliau, ore vykstant cheminėms reakcijoms. Tai antriniai teršalai. Kad viskas būtų dar sudėtingiau, sunkieji metalai, kaip švinas ir gyvsidabris, taip pat gali sklisti oru ir yra siejami su neigiamu poveikiu smegenims. Kad būtų paprasčiau, kalbėsime apie visas šias medžiagas pasitelkdami tą pačią plačią oro taršos sąvoką, nes jos visos prisideda prie neigiamų pasekmių sveikatai, kartu ir poveikio smegenims.
Vis dėlto, turėtum turėti omenyje, jog moksliniai tyrimai ir reglamentai cheminių medžiagų taip negrupuoja. Jiems detalės svarbios. Kadangi reglamentai dažniausiai skiriami konkretiems teršalams, moksliniai tyrimai turi izoliuoti kiekvieno jų poveikį. Tačiau tikrame pasaulyje, oras yra visko mišinys. Pirminiai teršalai prisideda prie antrinių teršalų atsiradimo ir mes įkvepiame daugybę medžiagų vienu metu. Dėl to dar sunkiau pasakyti, būtent kuris teršalas lemia kokį rezultatą, bet tai taip pat reiškia, kad bendras jų poveikis gali būti nuvertinamas.
Galvos smegenų sutrikimai, siejami su oro tarša
Praėjo gal tik 10-15 metų nuo tada, kai neuromokslininkų bendruomenė atkreipė dėmesį į oro taršos poveikį smegenims, bet tai nereiškia, kad šis laikas nebuvo išnaudotas produktyviai. Ieškodami poveikių ir pasekmių, tyrėjai išnagrinėjo visus gyvenimo etapus ir šis darbas davė įspūdingų rezultatų.
Žala smegenims, susijusi su oro tarša, iš tiesų prasideda net prieš gimimą. Vaisius gauna maistines medžiagas ir deguonį per placentą, laikiną organą, dėl kurio galima kraujotaka tarp motinos ir vaisiaus. Kaip galima įsivaizduoti, sveika placenta yra svarbi vaisiaus sveikatai. Deja, dėl taršos placenta gali susitraukti, taip sumažindama kraujo tekėjimą ir maistinių medžiagų pristatymą. Šis poveikis pastebimas tyrimuose su pelėmis ir žiurkėmis. Moterų, susiduriančių su itin smulkiomis dalelėmis (UFPs) darbe, placenta taip pat buvo paveikta. Kadangi placenta prisideda prie tinkamo vaisiaus smegenų vystymosi, šie pokyčiai gali turėti ir vėlesnių smegenų vystymosi poveikių.
Turbūt labiausiai oro taršos atžvilgiu ištyrinėtas vystymosi sutrikimas yra autizmo spektro sutrikimas (angl. autism spectrum disorder, ASD). 28-ių tyrimų metaanalizės metu, įtraukusios 758 997 naujagimių, iš kurių 47 190 turėjo ASD diagnozę, buvo rasta, jog susidūrimas su 5 μg/m³ PM2.5 kietųjų dalelių prieš pastojimą, nėštumo metu ar po gimdymo yra susijęs su autizmo diagnozavimo tikimybės išaugimu tarp 5 ir 17% (priklausomai nuo to, kada susiduriama su tarša ir koks tyrimo modelis buvo naudotas). Svarbu paminėti, jog 5 μg/m³ PM2.5 kietųjų dalelių yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas limitas.
Kiti sutrikimai taip pat buvo susieti su tarša, tačiau įrodymų yra šiek tiek mažiau. Metaanalizių metu buvo rasta sąsaja tarp oro taršos ir dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo (angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) bei šizofrenijos keliose šalyse. Poveikis nėra toks stiprus ar pastovus kaip ASD atveju, bet jis vis tiek pastebimas pakankamai, kad sukeltų nerimą.
Antroje gyvenimo pusėje, pastovus kontaktas su oro tarša yra siejamas su neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant Parkinsono, Alzheimerio ligą ir demenciją (kaip jau minėjome anksčiau, oro tarša buvo pridėta kaip demencijos rizikos faktorius 2020-aisiais metais).
Ir tai dar ne pabaiga. Kai kurie tyrimai taip pat su oro taršos lygiu susiejo padidėjusius nerimo ir depresijos simptomus, bet ši tema dar nėra nuodugniai ištirta.
Oro taršos poveikis smegenų sandarai
Oro tarša buvo susieta ne tik su simptomais, bet ir su smegenų sandaros pakitimais. Vaikų smegenyse pastebėta, kad oro tarša yra susijusi su smegenų pilkosios ir baltosios medžiagų sumažėjimu įvairiose smegenų srityse ir veikimo grandyse, įskaitant kortiko-striato-talamo-žievinę grandį (angl. cortico-striato-thalamo-cortical circuit), kuri, panašu, yra susijusi su keliais vystymosi sutrikimais.
Panašiai ir suaugusių žmonių smegenyse pastebimi pokyčiai smegenų pilkojoje ir baltojoje medžiagose. Vieno itin įdomaus tyrimo metu buvo pastebėta, kad intensyvi fizinė veikla daro įtaką PM2.5 kietųjų dalelių poveikiui, tačiau ne tokį, kokio būtų galima tikėtis iš pirmo žvilgsnio. Panašu, kad žmonių, kurie susidūrė su tokio tipo tarša ir sportavo daugiau, baltoji smegenų medžiaga sumažėjo labiau. Nors reikia daugiau tyrimų prieš priimant galutines išvadas, yra logiška manyti, jog sportavimas labiau užterštoje aplinkoje lemia didesnį įkvėptų teršalų kiekį ir veda prie prastesnių pasekmių.
Kodėl tiek daug taikinių?
Oro teršalai yra įvairūs, bet vis tiek išlieka klausimas: kaip jie gali būti susiję su tiek daug galvos smegenų sutrikimų ir kaip jie gali turėti tokią didelę įtaką smegenų sandarai? Juk vystymosi ir neurodegeneraciniai sutrikimai turi skirtingus simptomus, paveikia skirtingas smegenų sritis ir vystosi skirtingais gyvenimo etapais.
Taip yra todėl, kad net ir turėdami tiek daug skirtumų, šie sutrikimai turi bendrų bruožų. Ir oro tarša, panašu, paveikia juos visus. Uždegimas yra pastebimas visų šių sutrikimų bruožas. Daug šių sutrikimų yra susiję su pastovia mikroglijų, smegenų imuninių ląstelių, aktyvacija. Oro tarša yra žinomas uždegimo sukėlėjas.
Kitas bendras pažeidžiamumas yra susijęs su mitochondrijomis. Mitochondrinė disfunkcija yra vis labiau siejama su vystymosi ir neurodegeneraciniais sutrikimais. Taip pat, pirminiai tyrimai susiejo oro taršą su mitochondrijomis. Pavyzdžiui, itin smulkios kietosios dalelės (UFPs) buvo rastos pastoviai oro taršos veikiamų žmonių smegenų mitochondrijose.
Tada turime glutamo rūgštį, svarbų smegenų neuromediatorių. Jis reikalingas mūsų funkcionavimui, bet per didelis glutamo rūgšties kiekis yra toksiškas, lemiantis baltosios medžiagos pažeidimus ir daugiau kitų poveikių. Ir, tu atspėjai, oro tarša buvo susieta su pakitusia glutamo rūgšties veikimo funkcija.
Taigi, kai klausiame, kodėl tiek daug smegenų sutrikimų atrodo susiję su tarša, atsakymas yra kad ji veikia mechanizmus, kuriais dauguma šių sutrikimų yra susiję.
Ką daryti?
Jau esame tai sakę anksčiau, panikuoti tik tam, kad panikuotum, yra beprasmiška. Visų pirmiausia, reikia turėti omenyje, kad kalbant apie oro taršą, jos poveikiai nėra viskas arba nieko. Taigi net jei negali jos pilnai išvengti, kiekio su kuriuo susiduri sumažinimas vis tiek padeda.
Žinoma, ką gali padaryti daugiausiai priklauso nuo tavo individualių aplinkybių. Bet yra keli patarimai, kuriuos verta apžvelgti ir panagrinėti. Būnant viduje (kur dauguma mūsų praleidžia daug laiko), stenkis vengti vėdinti kambarį, kai oro kokybė yra prasta. Dažniausiai gali patikrinti savo rajono taršos lygį bet kuriuo metu internete, taip pat logiška manyti, kad kambario vėdinimas piko metu yra prastas sprendimas. Jei gali, įsigyk oro valytuvą, kuris gali filtruoti PM2.5 daleles. Lauke, gali bandyti išvengti intensyvaus eismo vietų. Jei oras yra itin užterštas, gali net apsvarstyti N95 kaukės dėvėjimą.
Turbūt net nereikia to paminėti, bet gali imtis veiksmų siekiant sumažinti taršos lygį. Galbūt vieno žmogaus pastangos nelemia itin didelių rezultatų, bet kiekvieno žmogaus indėlis prisideda prie bendros gerovės.
Ką manai apie šį įrašą? Pasidalink savo nuomone komentaruose. Ir, jei norėtum paremti mūsų darbą, gali pasidalinti juo su savo draugais, nupirkti mums kavos čia, ar net abu.
Prenumeruok mūsų RSS paskyrą čia.
Tau taip pat galėtų patikti:
Nuorodos (anglų kalba)
Cory-Slechta, D. A., Merrill, A., & Sobolewski, M. (2023). Air Pollution–Related Neurotoxicity Across the Life Span. Annual Review of Pharmacology and Toxicology, 63(1), 143–163. https://doi.org/10.1146/annurev-pharmtox-051921-020812
Drew, L. (2025). Air pollution and brain damage: what the science says. Nature, 637(8046), 536–538. https://doi.org/10.1038/d41586-025-00053-y
Furlong, M. A., Alexander, G. E., Klimentidis, Y. C., & Raichlen, D. A. (2022). Association of Air Pollution and Physical Activity With Brain Volumes. Neurology, 98(4). https://doi.org/10.1212/wnl.0000000000013031
Liu, D., Gao, Q., Wang, Y., & Xiong, T. (2022). Placental dysfunction: The core mechanism for poor neurodevelopmental outcomes in the offspring of preeclampsia pregnancies. Placenta, 126, 224–232. https://doi.org/10.1016/j.placenta.2022.07.014
Livingston, G., Huntley, J., Sommerlad, A., Ames, D., Ballard, C., Banerjee, S., Brayne, C., Burns, A., Cohen-Mansfield, J., Cooper, C., Costafreda, S. G., Dias, A., Fox, N., Gitlin, L. N., Howard, R., Kales, H. C., Kivimäki, M., Larson, E. B., Ogunniyi, A., … Mukadam, N. (2020). Dementia prevention, intervention, and care: 2020 report of the Lancet Commission. The Lancet, 396(10248), 413–446. https://doi.org/10.1016/s0140-6736(20)30367-6
Sammallahti, S., Tiemeier, H., Louwen, S., Steegers, E., Hillegers, M., Jaddoe, V. W. V., & White, T. (2021). Fetal–placental blood flow and neurodevelopment in childhood: population‐based neuroimaging study. Ultrasound in Obstetrics & Gynecology, 58(2), 245–253. Portico. https://doi.org/10.1002/uog.22185
Zundel, C. G., Ryan, P., Brokamp, C., Heeter, A., Huang, Y., Strawn, J. R., & Marusak, H. A. (2022). Air pollution, depressive and anxiety disorders, and brain effects: A systematic review. NeuroToxicology, 93, 272–300. https://doi.org/10.1016/j.neuro.2022.10.011
World Health Organization. (2025, July 4). Billions of people still breathe unhealthy air: New who data. World Health Organization. https://www.who.int/news/item/04-04-2022-billions-of-people-still-breathe-unhealthy-air-new-who-data