Iš anglų kalbos vertė Simona Mačiulaitytė.
„Kodėl mes miegame?”, erzinančiu, bet smalsiu balsu nuolat klausinėja tavo vaikas, kol tuo metu tave iš tikrųjų pradeda imti miegas. Bet ar iš tikrųjų žinai atsakymą? „Tiesiog ilsiname savo akis ir išjungiame savo smegenis, brangusis!”

Ir vėl nepataikei, Karen. Jei manai, kad smegenys tiesiog išsijungia, kaip kompiuteris, pervargęs nuo begalės tavo atidarytų naršyklės skirtukų, tada tuoj išmoksi kai ką naujo (su sąlyga, kad dar neišjungei šio naršyklės skirtuko). Yra trys pagrindinės idėjos, kodėl miegame. Pirmoji yra susijusi su organizmo atstatymu ir medžiagų apykaita, ir yra sumaniai pavadinta „atsistatymo teorija”. Ji siejasi su antrąja, energijos taupymo, teorija, siūlančia, jog pagrindinė priežastis, kodėl miegame, yra siekis sulėtinti medžiagų apykaitos procesus ir atnaujinti ląstelių veiklai svarbius komponentus, kuriuos sunaudojame dienos metu, pavyzdžiui, neuromediatorius. Panašiai kaip kai parduotuvėse, kai tu nežiūri, kažkas paslaptingai papildo tavo mėgstamiausių maisto produktų lentynas. Energijos taupymas yra susijęs su vengimu vartoti kalorijas, kai neturi daug veiklos, bet miegas vidutiniškai sutaupo tik apie 100 kalorijų, tad apie šį poveikį nėra labai įdomu diskutuoti. Taigi, energijos taupymo teorija yra susijusi su atsistatymo teorija dėl metabolizmo sulėtėjimo. Įdomiausias miego aspektas, išskyrus tavo mėgstamiausių neuromediatorių atnaujinimą, yra smegenų funkcionavimas. Mes visi žinome, kad mūsų smegenys jaučiasi geriausiai, kai esame gerai išsimiegoję, ir tai tikrai nėra dėl to, kad JOS ilsisi ir nieko neveikia. Taigi, kas nutinka?

Pasirodo, mūsų smegenims reikia šiek tiek „laiko sau”, kad galėtų išrūšiuoti visą netvarką mūsų smegenyse. Kai sakau „netvarką”, daugiausia turiu omenyje informaciją, kurią sukaupiame dienos metu. Mūsų smegenys yra kaip draugiški vyrukai, kurie pasilieka po vakarėlio ir viską sutvarko. Jie surenka ir išmeta sudaužyto alaus butelio šukes. Kartais, jei ieško nuotykių, jie suklijuoja tą butelį atgal (kartais galutinis rezultatas paties butelio neprimena, bet vis tiek ten suklijuotos visos jo šukės). Žinoma, mūsų smegenys taip pat atsakingos ir už butelių atsinešimą bei vakarėlio surengimą, bet ką padarysi. Bent jau susitvarko.
Normalių žmonių kalba, tavo smegenys konsoliduoja tavo atsiminimus. Jei nesi susipažinęs su žodžiu „konsoliduoti”, turėtum juo pasidomėti (juokaujame, mes esame čia, kad tau paaiškintume šiuos dalykus, tingus žmogau). Kai smegenys konsoliduoja atsiminimus, jos daugiausia stiprina arba silpnina tam tikras jungtis tarp skirtingų neuronų skirtingose smegenų srityse, priklausomai nuo svarbumo. Kaip ir „filtruoti” ar „rūšiuoti pagal” funkcija tavo mėgstamiausiose internetinėse svetainėse. Ar tikrai taip svarbu atsiminti to atsitiktinio žmogaus, kuris pro tave praėjo ant traukinio platformos, akių spalvą? Nelabai, nebent gal jei esi psichopatas detektyvas? Taigi, tavo smegenys, kurios iš anksto nelabai žino, kokios informacijos tau reikės, įrašo beveik viską. Tada tu miegi ir tavo smegenys nusprendžia: „gerai, aš turiu problemų su tvarka, laikas apsitvarkyti!”. Tikima, kad smegenys tai daro „genėdamos” tam tikrus ryšius (ar sinapses), galiausiai juos susilpnindamos. Ši teorija vadinama „sinapsinės homeostazės hipoteze” – „sinapsinė”, nes, na, sinapsės, ir „homeostazė”, reiškianti pusiausvyrą ar balansą. Taigi, kad tavo smegenys būtų tvarkingos, galimai kaip tavo namų aplinka, jos turi susitvarkyti, išsivalyti ir išmesti tas juokingas, blizgančias plastikines kaubojų kepures, kurias nusipirkai linksmų niekučių parduotuvėje, nes buvai per daug išgėręs ir galvojai, kad tai būtų puikus pirkinys. Galiausiai, turbūt pamiršai, kad po visais tais drabužiais, kuriuos sukrovei, slepiasi kėdė. Smegenys veikia panašiai, jungdamos ir stiprindamos tuos dalykus, kurių mums reikia ir kurie yra mums svarbūs, kaip kėdė, ant kurios sėdime, ir jos stengiasi atjungti, susilpninti, išblukinti ar atsikratyti tų dalykų, kurie tiesiog egzistuoja, nenaudinga informacija, kuri kaupiasi tik tam, kad paslėptų dalykus, kurių mums iš tikrųjų reikia. Ar tai skamba logiškai?
Kitas įdomus dalykas, kuris, panašu, vyksta miegant, yra dar viena tvarkymosi forma. Tavo smegenys ne tik susitvarko, bet ir atsikrato atliekų ir toksinų, kurie susikaupė dienos metu. Panašu, jos tai daro padidindamos tarpląstelinio skysčio tūrį (cerebrospinalinio arba galvos ir stuburo smegenų skysčio, kuriame tiesiogine ta žodžio prasme plūduriuoja smegenys). Na, tiksliau, yra visa sistema, kuri pumpuoja skystį į ir iš smegenų, kaip skalbimo mašina, ir su tuo skysčiu taip pat išpumpuojamos atliekos (sakydami atliekos, aišku, turime omenyje neuronų išmatas, bet bandome būti skoningesni).

Gerai, taigi matome, kad smegenys siekia pusiausvyros ir miegas padeda joms tai pasiekti. Bet kas padeda tavo smegenims tave užmigdyti, kad jos galėtų pasiekti šią homeostazės būseną? Melatoninas. Ne, tai ne odos pigmentas (jis vadinamas melaninu). Melatoninas yra hormonas, kurį išskiria tavo smegenys (o tiksliau, kankorėžinė liauka, esanti tavo smegenyse), kuris padeda reguliuoti tavo miegą. Tikriausiai esi girdėjęs apie cirkadinį ritmą – vidinį procesą, kuris padeda reguliuoti miego ir būdravimo ciklus. Na, melatoninas atlieka svarbų vaidmenį šiame cikle, nes kai jis susikaupia gumbure ir pogumburyje, jis tarsi praneša smegenims, kad atėjo laikas pailsėti. Pastebėta, kad didžiausias melatonino kiekis pasiekiamas miegant, kas tik dar labiau įtvirtina idėją, kad melatoninas prisideda prie tavo mieguistumo.
Tikriausiai dabar turi daug klausimų (mes irgi, dar yra daug dalykų, kurie nėra atrasti), taigi pirmyn – domėkis ir atrask! O mes netrukus paruošime daugiau informacijos šia tema.
Ką manai apie šį įrašą? Ar norėtum sužinoti daugiau apie miegą ir smegenis? Pasidalink savo nuomone komentaruose.
Ir, kaip visada, nepamiršk sekti mūsų Instagram ar Mastodon paskyrose, kad nepraleistum mūsų naujausių įrašų.
Taip pat gali rasti daugiau mūsų įrašų žemiau:
Nuorodos (anglų kalba)
https://science.sciencemag.org/content/366/6465/628
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28590688
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3507109/#sec1-8title
https://www.youtube.com/watch?v=LWULB9Aoopc&ab_channel=TED
https://neurosciencenews.com/neuroscience-sleep-7876/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24411729

Leave a Reply