Neurofrontiers

Šis įrašas yra mūsų “Hormonų poveikio smegenims“ rinkinio dalis. Jei hormonai tau yra visiškai nauja tema, rekomenduojame pradėti nuo jo. Jei nori atnaujinti žinias apie steroidus, rekomenduojame paskaityti pirmąją straipsnio dalį apie estrogenus.

Kas yra progesteronas?

Progesteronas yra steroidinis hormonas, kaip ir estrogenai. Iš tiesų, su pastaraisiais jis turi nemažai panašumų: jis išgaunamas iš cholesterolio, gaminamas keliose kūno vietose ir turi tiesioginius bei netiesioginius veikimo mechanizmus.

Žinoma, yra ir svarbių skirtumų. Pirmasis yra susijęs su pavadinimu: kalbame apie estrogenus (daugiskaita, nes yra keturi pagrindiniai tipai), bet progesteroną (vienaskaita). Platesnė molekulių šeima, veikianti tą patį receptorių yra vadinama „progestogenai”; sintetiniai šios šeimos nariai yra žinomi kaip „progestinai”.

Estrogenai yra sintetinami kiaušidėse, sėklidėse ir placentoje, taip pat ir keliuose periferiniuose audiniuose kaip riebalai, oda, kaulai, kraujagyslės ir net smegenys. Palyginus, moterų organizme progesteroną gamina geltonkūnis, esantis kiaušidėse, ir placenta, vyrų organizme – sėklidės ir antinksčių liaukos, bei abiejų lyčių organizmuose, vietiškai nervų sistemoje progesteroną gamina neuronai ir glijos. 

Bendras poveikis

Kadangi jis yra žinomas kaip lytinis hormonas, neturėtų nustebinti tai, kad dauguma gerai žinomų progesterono poveikių yra susiję su reprodukcine sistema.

Moterims progesteronas prisideda prie krūtų liaukų vystymosi ir skatina libido. Taip pat, jis atlieka svarbų vaidmenį nėštumo metu, padėdamas gimdai pasiruošti implantacijai, sumažinant motinos imuninės sistemos atsaką, kad padidėtų sėkmingo nėštumo tikimybė, slopinant laktaciją nėštumo metu ir padedant išvengti priešlaikinio gimdymo. Vaisius taip pat naudoja placentos progesteroną gamindamas antinksčių steroidus (kitus labai svarbius hormonus, apie kuriuos kalbėsime vėlesniuose straipsniuose).

Vyrams progesteronas padeda ankstyvajai vyriškų lytinių organų diferenciacijai. Tai vyksta netiesiogiai, kai progesteronas veikia kaip testosterono ir kito, galingesnio hormono, vadinamo DHT (dihidrotestosterono) pirmtakas.

Be to, panašu, kad progesteronas prisideda prie odos elastingumo, stimuliuoja kvėpavimą, didina kūno temperatūrą ovuliacijos metu, galimai didina gingivito riziką ir prisideda prie insulino išskyrimo signalų.

Poveikis nervų sistemai

Progesterono receptoriai yra plačiai, bet netolygiai paskirstyti smegenyse. Kai kurios sritys ir ląstelių tipai išreiškia juos stipriau nei kiti, taip leidžiant sritims ir ląstelėms būdingus poveikius. Taip pat, progesteronas veikia ne tik per įprastus branduolinius receptorius, bet ir per membraninius receptorius bei metabolitus kaip alopregnanolonas, kurie patys daro įtaką smegenų veiklai.

Du poveikiai nervų sistemai yra tiriami intensyviausiai. Pirmasis – tai galimas apsauginis poveikis nervų sistemai. Atlikus tyrimus su gyvūnais, kenčiančiais dėl galvos smegenų traumų, insulto ar nervų uždegimų, progesteronas padėjo sumažinti tinimą, apriboti ląstelių žūtį ir numalšinti uždegiminį atsaką. Nors šie atradimai yra daug žadantys, didelių imčių klinikiniai tyrimai su žmonėmis dar neparodė aiškios naudos, taigi jo gydomoji vertė vis dar tiriama.

Antrasis – tai neuromoduliatorių poveikis neuromediacijai per GABA-A receptorius. Alopregnanolonas, progesterono metabolitas, veikia kaip šių receptorių moduliatorius, malšinantis nerimą ir sukeliantis ramybės jausmą. Šis mechanizmas yra aktualus kliniškai, kadangi jis padeda paaiškinti ir progesterono vaidmenį reguliuojant emocijas, ir kai kuriuos neuropsichiatrinius šalutinius poveikius, kuriuos sukelia hormoniniai kontraceptikai.

Kiti progesterono poveikiai nervų sistemai yra susiję su dendritų keterėlių pertvarkymu (t.y., sinapsių pertvarkymu tokiose srityse kaip Amono ragas) ir galima įtaka žarnyno mikrobiomai, kuri siunčia į ir priima signalus iš nervų sistemos. Šie poveikiai yra vis dar populiarėjančios mokslinių tyrimų temos, bet kol kas atrodo, kad progesterono poveikis smegenims yra ir platus, ir dinamiškas. 

Ko dar nežinome

Panašiai kaip estrogenų atveju, dar yra daug sričių, kurias reikėtų ištirti nuodugniau.

Pavyzdžiui, nors tyrimai su gyvūnais ir nedidelės imties klinikiniai tyrimai su žmonėmis parodė apsauginį progesterono poveikį nervų sistemai po smegenų traumos, didesni, trečios fazės klinikiniai tyrimai tokių rezultatų neužfiksavo. Ar tai yra susiję su dozavimu, vartojimo laiku ar biologiniu sudėtingumu vis dar lieka atviras klausimas.

Kalbant apie nuotaiką ir nerimą, nors žinome, kad progesteronas ir jo dariniai atlieka tam tikrą vaidmenį, mes vis dar pilnai nesuprantame, kaip sintetiniai dariniai paveikia smegenis. Ir, kalbant apie žarnyno ir smegenų ašį, mes dar nežinome ar pastebimas poveikis yra susijęs su reikšmingais nuotaikų ar kognityviniais poveikiais.

Galiausiai, kaip ir estrogenai, neaišku ar progesteronas abiems lytims vienodai veikia su reprodukcija nesusijusias sistemas.

Ką manai apie šį įrašą? Pasidalink savo nuomone komentaruose. Ir, jei norėtum paremti mūsų darbą, gali pasidalinti juo su savo draugais, nupirkti mums kavos čia, ar net abu.

Prenumeruok mūsų RSS paskyrą čia.

Tau taip pat galėtų patikti:

Nuorodos (anglų kalba)
Brinton, R. D., Thompson, R. F., Foy, M. R., Baudry, M., Wang, J., Finch, C. E., Morgan, T. E., Pike, C. J., Mack, W. J., Stanczyk, F. Z., & Nilsen, J. (2008). Progesterone receptors: Form and function in brain. Frontiers in Neuroendocrinology, 29(2), 313–339. https://doi.org/10.1016/j.yfrne.2008.02.001

Burgraff, N. J. (2024). Keeping breathing in balance through hormonal modulation in respiratory control. Acta Physiologica, 240(4). Portico. https://doi.org/10.1111/apha.14094

Pletzer, B., Winkler-Crepaz, K., & Maria Hillerer, K. (2023). Progesterone and contraceptive progestin actions on the brain: A systematic review of animal studies and comparison to human neuroimaging studies. Frontiers in Neuroendocrinology, 69, 101060. https://doi.org/10.1016/j.yfrne.2023.101060

Tahri, A., Niccolai, E., & Amedei, A. (2025). Neurosteroids, Microbiota, and Neuroinflammation: Mechanistic Insights and Therapeutic Perspectives. International Journal of Molecular Sciences, 26(14), 7023. https://doi.org/10.3390/ijms26147023

Wei, J., & Xiao, G. (2013). The neuroprotective effects of progesterone on traumatic brain injury: current status and future prospects. Acta Pharmacologica Sinica, 34(12), 1485–1490. https://doi.org/10.1038/aps.2013.160