Neurofrontiers

Iš anglų kalbos vertė Simona Mačiulaitytė.

Kai išgirstame žodžius „hormonų poveikis smegenims”, įprastai galvojame apie lytinius hormonus, estrogeną ir testosteroną. Ir, nenoromis, esame linkę įsivaizduoti kokį nors nenuspėjamą elgesį: ar padidėjusį agresyvumą, ar „perteklines” emocijas. Bet ar žinojai, kad yra daug daugiau hormonų, veikiančių tavo smegenis? Ar žinojai, kad didelė dalis tavo elgesio, ne tik emocijų, yra valdoma hormonų? Ir kad, paprastai tariant, tu nebūtum tas, kas esi, be viso to nuostabaus darbo, kurį jie atlieka tavo smegenyse?

Kas yra hormonas?

Prieš pradėdami gilintis, kaip hormonai paveikia mūsų protus, turėtume paaiškinti, kas yra hormonas. Hormonas yra bet kokia signalą pernešanti molekulė, kuri paveikia kitos kūno dalies veikimą. Kaip gali pastebėti, šis apibūdinimas yra labai netikslus. Kitais žodžiais, daug mūsų kūne esančių medžiagų gali būti klasifikuojamos kaip hormonai.

Hormonus gamina ir išskiria liaukos. Kitaip nei neuromediatoriai, kurių poveikis yra greitas ir lokalizuotas sinapsėse, hormonai gali veikti daug ilgesnį laiką ir pasiekti daugiau kūno dalių. Be to, jų poveikis dažniausiai priklauso nuo hormonų koncentracijos, o neuromediatorių atveju poveikis pastebimas tik „viskas arba nieko” principu.

Hormonų tipai

Yra daug būdų, pagal kuriuos galime skirstyti hormonus, bet du pasižymi kaip patys svarbiausi: pagal signalo tipą ir pagal cheminę sudėtį.

Priklausomai nuo signalo tipo, skirstome hormonus į keturias grupes:

1. endokrininiai hormonai yra išskiriami į kraujotaką ir įprastai prieš pasiekdami ląsteles-taikinius ir jas paveikdami nukeliauja ilgesnius atstumus;
2. parakrininiai hormonai išplinta per nedidelį plotą, iš esmės veikdami tik netoliese esančias ląsteles;
3. autokrininiai hormonai veikia pačią ląstelę, kuri juos išskyrė;
4. intrakrininiai hormonai taip pat veikia juos išskyrusią ląstelę. Bet, kitaip nei autokrininiai hormonai, jie niekada nepasiekia ląstelės išorės.

Turėtume paminėti, kad pirmiau minėtos kategorijos kartais persidengia. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, hormonas, kuris įprastai perduoda endokrininius signalus, tam tikrais atvejais gali turėti ir parakrininių, autokrininių ar intrakrininių poveikių.

Priklausomai nuo cheminės sudėties, vėl pastebime keturias hormonų kategorijas (šį kartą be jokio persidengimo):

1. peptidai yra aminorūgščių grandinės (gali jas įsivaizduoti kaip paprastus baltymų Lego blokelius). Keli peptidinių hormonų pavyzdžiai yra oksitocinas ir insulinas;
2. aminorūgščių hormonai yra iš esmės tai, ką užsimena pavadinimas – aminorūgštys, bet su nedideliais cheminiais pakitimais. Šių hormonų pavyzdžiai galėtų būti tiroksinas (skydliaukės hormonas) ir melatoninas (susijęs su miego reguliacija);
3. steroidai yra gaminami iš cholesterolio ir įtraukia bene populiariausius hormonus: lytinius hormonus ir kortizolį;
4. eikozanoidai taip pat gaminami iš lipidų ir yra turbūt mažiausiai žinoma hormonų grupė, tad šią temą pasiliksime vėlesniam įrašui.

Ką kontroliuoja hormonai?

Atsakymas į šį klausimą yra gana paprastas: beveik viską. Nuo tavo apetito (kurį kontroliuoja leptinas ir grelinas), tavo miego ciklo (melatoninas) ar net kiek gali įdegti (melanocitus skatinančių hormonų ir jų receptorių dėka), hormonai dalyvauja beveik kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Kalbant būtent apie smegenų funkcionavimą, jie kontroliuoja kognityvinius procesus (pvz. tiroksinas), prisirišimą, nerimą ir empatiją (pvz. oksitocinas), mokymąsi ir atmintį (pvz. estradiolis) ir daug daugiau.

Kodėl tai svarbu

Galimai dabar galvoji: „gerai, visa tai linksma ir smagu, bet kodėl man turėtų rūpėti visų šių hormonų poveikiai smegenims? Leptinas kontroliuos mano apetitą nepriklausomai nuo to, ar aš apie jį ką nors žinau, ar ne!”

Ir tai yra absoliuti tiesa, iki šiol leptinas puikiai dirbo savo darbą ir be tavo žinios. Bet ar nebūtų įdomu sužinoti apie visą sunkų darbą, kurį dėl tavęs dirba tavo hormonai? Be to, tokios žinios galėtų kada nors praversti jei nutiktų kas nors blogo (ne savarankiškai diagnozei, bet kad suprastum, kokio specialisto tau reikia). Ir, galiausiai, jei dar to nežinojai, tai galėtų padėti tau suprasti, kad mes visi beveik visą laiką esame hormonų paveiktos būtybės 😉

Tad jei norėtum apie savo hormonus sužinoti daugiau, lauk naujų mūsų įrašų, kuriuose detaliau aptarsime įvairius hormonus.

Ką manai apie šį įrašą? Pasidalink savo nuomone komentaruose. Ir, jei norėtum paremti mūsų darbą, gali pasidalinti juo su savo draugais, nupirkti mums kavos čia, ar net abu.

Prenumeruok mūsų RSS paskyrą čia.

Tau taip pat galėtų patikti: